Ir vėl rugsėjis.
Ir vėl šaltos dienos.
Stoviu nusiminus univero kieme.
Kas man ranką išties?!
Kas ištrauks iš fontano?!
Kuriame pernai metais vos negavau galo!
Štai tokia intro į mano šios nakties dienoraštį, kuris, matyt, nori to ar nenori, bus susijęs su mokslo metų pradžia.
Išleidus seserą į darbą ir pamačius, kad lauke viso labo tik 4 laipsniai, kritau atgal į patalus ir sapnavau, kad apsirengus raudona choro suknele ir belaikydama juodą segtuvą su natomis stoviu Šv. Jonų bažnyčios kieme. Raudonai juodas choras išsirikiuoja, užlipa ant laiptų ir išsižioja iškilmingajam Gaudeamus. Štai čia ir ateina manajam sapnui galas, nes vos vos prieš aštuonias kažkas už lango šaižiai uždainuoja "Raibas ryto paukštis pirmokėlį kėlė". Beje, tas paukštis prikėlė visai ne pirmokėlį, o mane!
Ir vėl rugsėjis. Ir vėl nauji žmonės. 108 auditorijoje nebesusitiks tie patys veidai ir niekas nebepaklaus "Kuidas läheb?". Tiesa, bus smagu pačiai grįžti į tą auditoriją jau gerokai pasikeitusiu statusu. Svajonės pasirodo pildosi! Gana lėtai, bet pildosi.
Ir vėl rugsėjis. Ir vėl šaltos dienos. Rytais ir vėl važinėsiu prikimštais autobusais ir troleibusais, o rankas ir veidą kandžios saulėtas šaltukas. Lapai nusidažys visokiom spalvom ir nebebus tiek daug oro! :D
Ir vėl rugsėjis.
Ir vėl šaltos dienos.
Stoviu išsišiepus univero kieme!
Turbūt dar nė pati padoriai nesuvokiu, kad tikrai noriu grįžti į Domus Philologiae.
Gražaus Jums rugsėjo!
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
4 komentarai:
aaa, kaip smagu, kad ir tu minčių sakvojažą pravėrei! pažadu skaityt dar reguliariau negu tu pažadi rašyt :)
susitiksim būtinai greitai - įdomu, kokios ten tamstos svajonės pildosi :)
Kaip matau antrame blogo parašyme atvaizdavote eilėraštį, tiesiog negalėjau neatsakyti tuo pačiu.
Krenta baltos snaigės,
Sukasi ratu,
Geria besmegeniai su manim
kartu.
Ačiū.
Ir krito šakės iš dangaus...
o, brangioji, kaip fainai tu cia rasai!! ir kaip smagu, kad ir chora prisimeni!!! :)) but gerai, kad atsilankytum kada, pasiilgom!!! :*
Rašyti komentarą