Ši istorija nėra iš "karštųjų naujienų" serijos, kadangi nutiko ji bene prieš mėnesį. Bet tiesiog negaliu nepasidalinti, nes dar ir po šiai dienai ją prisiminus mane suiima juokas :)
O buvo taip.
Vieną sekmadienio popietę suskambo mano telefonas. Skambino ponaitis M iš vieno vertimo biuro. Pokalbis buvo maždaug toks:
- Sigita, ekstra atvejis. Skubiai reikia vertėjos iš estų kalbos. Reikės versti žodžiu. Užsakovas - Transporto policijos komisariatas. Įvyko avarija.
- Hmmmm. Hmmmmm. (ir tada sekė kokių 5 minučių mano monologas, kad aš niekada žodžiu neverčiau, kad neturiu vertimo patirties, šiaip bijau atsakomybės ir kad apskritai nemoku estų kalbos :D)
- Na padėkit. Juk šiandien sekmadienis, o jūs vienintelė mūsų viltis! (taip taip, šioje vietoje aš pasijaučiau, kad esu vienintelė ir nepakartojama :D)
Žinoma, ponaitis M moka taip gražiai ir įtikanamai kalbėti, kad aš netgi sutinku leistis į avantiūrą. Po kelių minučių vėl skamba telefonas. Būtent nuo šio skambučio ir prasideda smagioji istorijos dalis.
- Laba diena. Ar su Sigita kalbu?
- Taip.
- Čia jums skambina inspektorius Vytautas Gaidelis iš Transporto policijos komisariato. (va būtent šitoj vietoj aš nesąmoningai pratrūkstu juokais:)) Reikėtų jūsų pagalbos. Įvyko smulki vagystė, kurios metu buvo sulaikytas Estijos pilietis ir reikėtų jam surašyti protokolą (ufff, net akmuo nuo širdies nukrito, nes po pirmojo skambučio jau varčiau žodynus ir kartojausi su avarijomis ir jų pasėkmėmis susijusius žodžius ir buvau beįsivaizduojantit, kaip laužau liežuvį versdama tokius sakinius kaip "Viena mašina rėžėsi į kitą. Visa laimė, aukų pavyko išvengti. Vairuotoją ištiko lengvas lengvas šokas, jis nugabentas į ligoninę"). Kur jūs gyvenate?
- Grigiškėse.
- Tai mes po pusvalandžio atvažiuosime.
Žinoma aš gi laukiu policijos mašiniuko ir jau galvoju, kiek kalbų sukelsiu kaimynams. Tačiau, mano didžiam nusivylimui, atvažiuoja paprastų paprasčiausia ruda audinė, o ant galinės jos sėdynės sėdi vagis iš Estijos!
Oi, kiek buvo vaikinui laimės, kai pradėjau su juo šnekėti estiškai. Perskaičiau surašytą protokolą: iš Geležinkelio stotyje esančios Maximos nušvilptos tris bandelės, cigarečių pakelis ir žiebtuvėlis. Iš viso apsivogta už 12 Lt 05 ct. Smagiai pasišnekučiavau su vagiu, tada jis parašė pasiaaškinimą, kodėl apsivogė (žinoma, pasiaiškinimas buvo toks, kad neturėjo pinigų) ir liepiau jam rugpjūčio 28 dieną pėdinti į Vilniaus miesto trečiąjį apylinkės teismą atsiskaityti už savo jaunatviškas išdaigas Vilniuje. Įvykdyta smulkioji vagystė suteikė estukui galimybę ilgiau pabūti Vilniuje, o aš išlipau iš inspektoriaus Gaidelio rudosios audinės ir išsišiepus iki ausų nupėdinau namo.
