MINČIŲ SAKVOJAŽE, į trasą!!!

Kai galva sproginėja nuo minčių, o vaizduotė darosi daugiau nei laki, supranti, kad iš giliausio spintos kampo nedelsiant reikia traukti liūdintį, vienišą bei pamirštą Minčių sakvojažą ir pralinksminti jį savo rašliava.

Grigiškių policijos nuovada arba ką aš pamačiau ir išgirdau tyrėjo E. Švelnio kabinete

Kur buvus, kur nebuvus štai ir vėl sugrįžtu į "Minčių sakvojažo" eterį su kriminalistine tematika. Per pastaruosius kelis mėnesius neįtikėtinai daug kartų teko susidurti su įvairaus plauko ir rango Lietuvos policininkais, iš kurių didžiausią įspūdį visgi paliko tyrėjas E. Švelnys. Tiesa, gal labiau ne pats tyrėjas, o jo darbo kabinetas. Bet apie viską nuo pradžių.

Po lapkričio pradžioje įvykusio ne itin smagaus įvykio teko susidurti su šauniaisiais Grigiškių policijos nuovados vyrukais, kurie atkakliai tvirtino, kad greitu laiku su manimi susisieks tyrėjas E. Švelnys ir išklausys mano istoriją. Laukiu savaitę. Laukiu ir kitą, tačiau E. Švelnys kaip neskambina, taip neskambina. Na ką, galvoju sau, jei Mahometas neeina pas kalną, tai kalnas nueis pas Mahometą. Taip ir išsiruošiau vieną dieną į Grigiškių policijos nuovadą susitikt su ypatingai švelniu E. Švelniu. Aptikusi tyrėjo kabinetą, pasibeldžiau į duris ir išgirdau garsų "Prašom".  Nedrąsiai įslinkau į kabinetą. Tespėjau ištart tik vieną sakinį, kai iš E. Švelnio burnos sugriaudėjo žodžiai "MAN DABAR PIETAI!!!". Pietai tai pietai. Nužvelgiau tyrėjo stalą, ant kurio buvo padėta kreivai atidaryta mėsos konservų skardinė, tada žvilgterėjau į patį tyrėją su cigarete dantyse. Va tau ir pietai, kad nori. Tą kartą taip nieko gero ir nepešiau, bet bent jau pavyko susitarti kitą laiką, kada galėsiu ateiti surašyti pareiškimo.

Taigi šiandien ir vėl pasišokuodama sniegu pasidengusiais šaligatviais lėkiau pas švelnųjį tyrėją. Kol Švelnys negrabiais pirštais tarškino senutėlę klaviatūrą ir spausdino pirmuosius popierius, aš turėjau marias laiko apžvelgti jo kabinetą. Kažkaip iškart žvilgsnis užkliuvo už smiginio, kuriame viena strėlytė buvo pačiame centre, o kita - kokiu centimetru nutolusi nuo centro. Heh, "taiklus vyras", pagalvojau ir toliau tyrinėjau darbinę erdvę. Spintoje pastebėjau du gana didelius angelus, kurie atrodė, lyg būtų išimti iš prakartėlės. Angelai sargai privalo saugoti mūsų žaliuosius angelus sargus. :)  Žvilgsnis krypo toliau. Krūvos dėžių nuo turbūt neseniai pakeistų vaizduoklių ir spausdintuvų, netvarkingai išmėtytos krūvos popierių, peleninė su savaitę joje dūlančiomis nuorūkomis, keletas svarsčių, naudojimui nebetinkančios ir ant grindų numestos žaliuzės ir... Vos garsiai nesusijuokiau, kai pamačiau!!! Ant švelniojo Švelnio vaizduoklio dailiai išsirietusi gulėjo nuoga moteris-žvakidė. Sparčiai užsidengiau burną, nes dar pora sekundžių ir būčiau pratrūkus kvatotis balsu.

Tiesa, ne toks tas Švelnys jau ir švelnus, nes mane apklausęs žemu balsu sugriaudėjo "Jūs pati kalta dėl to, kas įvyko, gerbiamoji!!!". Ir dar liepė man atsistoti, kad galėtų pamatuoti mano ūgį. Tada jau ir pati pasijaučiau kaip nusikaltėlė. :D

Dar reikia paminėti, kad švelnusis tyrėjas Švelnys baisiai neraštingas personažas. Bepasirašinėjant jo spausdintus dokumentus, galvojau kad net mano zuikiai užsieniečiai rašydami lietuviškai tiek klaidų nedaro.

O dar E. Švelnys ant savo stalo po stiklu turi pasidėjęs vieno vaikino nuotrauką, nes jam turbūt patinka žiūrėti į nusikaltėlius. :DDD

Kaip inspektorius Gaidelis į Grigiškes atvežė vagį iš Estijos

Ši istorija nėra iš "karštųjų naujienų" serijos, kadangi nutiko ji bene prieš mėnesį. Bet tiesiog negaliu nepasidalinti, nes dar ir po šiai dienai ją prisiminus mane suiima juokas :)

O buvo taip.

Vieną sekmadienio popietę suskambo mano telefonas. Skambino ponaitis M iš vieno vertimo biuro. Pokalbis buvo maždaug toks:
- Sigita, ekstra atvejis. Skubiai reikia vertėjos iš estų kalbos. Reikės versti žodžiu. Užsakovas - Transporto policijos komisariatas. Įvyko avarija.
- Hmmmm. Hmmmmm. (ir tada sekė kokių 5 minučių mano monologas, kad aš niekada žodžiu neverčiau, kad neturiu vertimo patirties, šiaip bijau atsakomybės ir kad apskritai nemoku estų kalbos :D)
- Na padėkit. Juk šiandien sekmadienis, o jūs vienintelė mūsų viltis! (taip taip, šioje vietoje aš pasijaučiau, kad esu vienintelė ir nepakartojama :D)

Žinoma, ponaitis M moka taip gražiai ir įtikanamai kalbėti, kad aš netgi sutinku leistis į avantiūrą. Po kelių minučių vėl skamba telefonas. Būtent nuo šio skambučio ir prasideda smagioji istorijos dalis.

- Laba diena. Ar su Sigita kalbu?
- Taip.
- Čia jums skambina inspektorius Vytautas Gaidelis iš Transporto policijos komisariato. (va būtent šitoj vietoj aš nesąmoningai pratrūkstu juokais:))  Reikėtų jūsų pagalbos. Įvyko smulki vagystė, kurios metu buvo sulaikytas Estijos pilietis ir reikėtų jam surašyti protokolą (ufff, net akmuo nuo širdies nukrito, nes po pirmojo skambučio jau varčiau žodynus ir kartojausi su avarijomis ir jų pasėkmėmis susijusius žodžius ir buvau beįsivaizduojantit, kaip laužau liežuvį versdama tokius sakinius kaip "Viena mašina rėžėsi į kitą. Visa laimė, aukų pavyko išvengti. Vairuotoją ištiko lengvas lengvas šokas, jis nugabentas į ligoninę"). Kur jūs gyvenate?
- Grigiškėse.
- Tai mes po pusvalandžio atvažiuosime.

Žinoma aš gi laukiu policijos mašiniuko ir jau galvoju, kiek kalbų sukelsiu kaimynams. Tačiau, mano didžiam nusivylimui, atvažiuoja paprastų paprasčiausia ruda audinė, o ant galinės jos sėdynės sėdi vagis iš Estijos!

Oi, kiek buvo vaikinui laimės, kai pradėjau su juo šnekėti estiškai. Perskaičiau surašytą protokolą: iš Geležinkelio stotyje esančios Maximos nušvilptos tris bandelės, cigarečių pakelis ir žiebtuvėlis. Iš viso apsivogta už 12 Lt 05 ct. Smagiai pasišnekučiavau su vagiu, tada jis parašė pasiaaškinimą, kodėl apsivogė (žinoma, pasiaiškinimas buvo toks, kad neturėjo pinigų) ir liepiau jam rugpjūčio 28 dieną pėdinti į Vilniaus miesto trečiąjį apylinkės teismą atsiskaityti už savo jaunatviškas išdaigas Vilniuje. Įvykdyta smulkioji vagystė suteikė estukui galimybę ilgiau pabūti Vilniuje, o aš išlipau iš inspektoriaus Gaidelio rudosios audinės ir išsišiepus iki ausų nupėdinau namo.

Ir vėl rugsėjis...

Ir vėl rugsėjis.
Ir vėl šaltos dienos.
Stoviu nusiminus univero kieme.
Kas man ranką išties?!
Kas ištrauks iš fontano?!
Kuriame pernai metais vos negavau galo!

Štai tokia intro į mano šios nakties dienoraštį, kuris, matyt, nori to ar nenori, bus susijęs su mokslo metų pradžia.

Išleidus seserą į darbą ir pamačius, kad lauke viso labo tik 4 laipsniai, kritau atgal į patalus ir sapnavau, kad apsirengus raudona choro suknele ir belaikydama juodą segtuvą su natomis stoviu Šv. Jonų bažnyčios kieme. Raudonai juodas choras išsirikiuoja, užlipa ant laiptų ir išsižioja iškilmingajam Gaudeamus. Štai čia ir ateina manajam sapnui galas, nes vos vos prieš aštuonias kažkas už lango šaižiai uždainuoja "Raibas ryto paukštis pirmokėlį kėlė". Beje, tas paukštis prikėlė visai ne pirmokėlį, o mane!

Ir vėl rugsėjis. Ir vėl nauji žmonės. 108 auditorijoje nebesusitiks tie patys veidai ir niekas nebepaklaus "Kuidas läheb?". Tiesa, bus smagu pačiai grįžti į tą auditoriją jau gerokai pasikeitusiu statusu. Svajonės pasirodo pildosi! Gana lėtai, bet pildosi.

Ir vėl rugsėjis. Ir vėl šaltos dienos. Rytais ir vėl važinėsiu prikimštais autobusais ir troleibusais, o rankas ir veidą kandžios saulėtas šaltukas. Lapai nusidažys visokiom spalvom ir nebebus tiek daug oro! :D

Ir vėl rugsėjis.
Ir vėl šaltos dienos.
Stoviu išsišiepus univero kieme!

Turbūt dar nė pati padoriai nesuvokiu, kad tikrai noriu grįžti į Domus Philologiae.

Gražaus Jums rugsėjo!

Naujasis sezonas! Daugiau nei sensacija!!!

Kaip besibaigiant vasarai įvairios komercinės ir nekomercinės televizijos atidaro savo naujuosius sezonus, taip ir aš  išdidžiai ir rėksmingai skelbiu savo blog'o oficialųjį atidarymą!!!

Mintis rašyti internetinį dienoraštį nenukrito iš dangaus. Jau gana seniai tai vienur, tai kitur palieku kokį įrašą apie įvairiausius savo gyvenimo įvykius ar šiaip pamąstymus. O baigiantis vasarai sumąsčiau, kad gana mėtyt mintis po interneto platybes - reikia apsistot konkrečioje vietoje. Taip ir gimė šis bloga's, kurį pasižadu rašyti bent kartą per savaitę.

Skaitykite! Komentuokite! Klauskite!

O dabar pakelkime šampano taurę, kad naujasis blog'o sezonas būtų daugiau nei sensacingas!!!

Visada Jūsų,
SK